Apžvalga pusiaukelėje: ką EP nuveikė 2009-2011 metais

Penkerių metų Europos Parlamento kadencija jau beveik įpusėjo. Netrukus europarlamentarai rinks EP pirmininko Jerzy Buzeko įpėdinį, kuriam teks nauji iššūkiai ir nauji uždaviniai. O ką šios kadencijos Europos Parlamentui pavyko nuveikti iki šiol?

 Ekonomika ir finansai

 2009 metų vasarą rinktam Parlamentui teko veikti pasaulinės ekonomikos krizės sąlygomis. Todėl neatsitiktinai pastaraisiais metais vienai pagrindinių ES teisėkūros institucijų teko nemažas krūvis, kuriant naujus finansų rinkų priežiūros instrumentus bei griežtinant išlaidžių euro zonos valstybių kontrolę.

 2010 metų rugsėjį EP patvirtino grupę teisės aktų, kurie leido sustiprinti ES finansų rinkos priežiūrą. Buvo sukurtos trys Europos finansų priežiūros institucijos, nuo šių metų sausio mėnesio besirūpinančios bankininkystės, vertybinių popierių rinkų bei draudimo ir pensijų veiklos priežiūra.

 Europinės institucijos gali tirti ES teisės pažeidimus, tarpininkauti nesutariantiems nacionaliniams reguliuotojams ir priimti jiems privalomus sprendimus, taip pat gali kritiniais atvejais laikinai uždrausti grėsmę rinkai keliančius finansinius produktus ir veiklą.

 Taip pat buvo įkurta Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), kurios misija – atidžiai stebėti Europos finansų rinkų padėtį ir perspėti apie pavojus, pavyzdžiui, „pigių pinigų“ srauto didėjimą, skolinimosi spartėjimą ar ekonominės pusiausvyros mažėjimą.

Teisę skelbti krizinę situaciją išlaikė Ministrų Taryboje posėdžiaujančios ES valstybės. ESRV gali tik įspėti apie artėjančią kritinę padėtį. Pirmuosius penkerius metus jai pirmininkaus Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentas.

 2011 metų rugsėjį Europos Parlamentas žengė dar toliau, patvirtinęs taisykles, kurios įpareigoja ES valstybes laikytis finansinės drausmės ir neleisti didėti makroekonominiam disbalansui bei skoloms. Už jų nesilaikymą bus taikomos griežtos sankcijos, o Europos Komisija įgis daugiau priežiūros galių.

 Keturi patvirtinti teisės aktai, apimantys deficitų ir skolų valdymą, sustiprina Stabilumo ir augimo paktą , o kiti du sugriežtina makroekonominės pusiausvyros priežiūrą.

 Derybose su Taryba EP nariai pasiekė, kad įspėjimai bei sankcijos reikalavimų nesilaikančioms valstybėms būtų taikomi automatiškai, jei Europos Komisijos siūlymo jas taikyti Taryba neatmeta kvalifikuota balsų dauguma. Komisijos siūlymams prieštaraujantys Tarybos sprendimai turės būti viešai paaiškinti Europos Parlamente.

 Transportas

 Per pustrečių metų laikotarpį Europos Parlamentas sustiprino laivų ir autobusų keleivių teises, leido apmokestinti sunkvežimius pagal užterštumą ir triukšmą, patobulino lėktuvų avarijų tyrimo taisykles ir priėmė taisykles, kurios neleis išvengti nuobaudų už eismo taisyklių pažeidimus užsienyje.

 Pagal šių metų birželį Europos Parlamento patvirtintą direktyvą, valstybės narės, nuo 2013-ųjų apmokestindamos jų greitkeliais važiuojančius sunkvežimius („ eurovinjetės “ mokestis), galės atsižvelgti ne tik į kelių infrastruktūros palaikymo išlaidas, bet ir į bendrą vietovės užterštumą, triukšmo lygį bei transporto kamščius.

 Pagal naujas taisykles, kurias EP nariai patvirtino šių metų liepos mėnesį, nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus užsienyje nuo 2013 metų bus dažniau išieškomos iš kitose ES šalyse gyvenančių pažeidėjų. Paprašytos kitos ES šalies, valstybės privalės suteikti joms duomenis apie pažeidėją, naudodamosi duomenų apsikeitimo sistema. Vėliau pažeidėjui jo kalba bus siunčiamas laiškas, informuojantis jį apie padarytą pažeidimą ir paskirtą nuobaudą.

 Reglamentas, kurį 2010 metų rugsėjį patvirtino Europos Parlamentas, užtikrins, kad lėktuvų avarijos ir jų priežastys būtų tiriamos nešališkai, kad skrydžių bendrovės bent per dvi valandas po avarijos galėtų pateikti keleivių sąrašą, o keleiviai prieš skrisdami galėtų nurodyti asmenį, kuriam turėtų būti pranešta avarijos atveju.

 Vartotojų teisės ir visuomenės sveikata

 Pirmoje kadencijos pusėje EP sustiprino perkančiųjų prekes ar paslaugas internetu apsaugą, patvirtino naujas taisykles dėl maisto produktų, tekstilės gaminių ženklinimo, organų donorystės, informavimo apie šalutinį vaistų poveikį ir kovos su vaistų padirbinėjimu. Europarlamentarai taip pat patvirtino direktyvą, kuria siekiama supaprastinti gydymąsi užsienyje.

 Naujojo ES reglamento, kurį 2011 metų gegužę patvirtino Europos Parlamentas, dėka pirkėjai galės žinoti, kuriuose drabužiuose yra tikros odos ar kailio. Tai turės būti nurodyta etiketėje. Tuo tarpu privalomo užsienio gaminių kilmės žymėjimo kol kas nebus.

 Šiuo metu beveik 56 tūkst. pacientų ES šalyse laukia organų persodinimo . Kasdien 12 žmonių miršta nesulaukę persodinti tinkamo organo. Dėl to 2010 metų gegužės mėnesį EP patvirtinta direktyva įpareigoja ES šalis paskirti už donorystei teikiamų organų kokybę atsakingas institucijas bei sukurti tokių organų duomenų bazę. Organų ar jų poreikio reklama, siekiant finansinės naudos, bus draudžiama.

 Apskaičiuota, kad apie 5 proc. pacientų ligoninėse gydosi dėl nepageidaujamų reakcijų į vaistą, o bendros ES išlaidos dėl to kasmet siekia 16 mlrd. eurų. Pagal 2010 metų rugsėjį EP patvirtintas taisykles, vaistų informaciniai lapeliai bei informacija apie jų šalutinį poveikį netrukus atsiras internete, o nauji ir stebimi vaistai bus žymimi juodu simboliu.

 Taip pat ketinama griežčiau kovoti ir su vaistų padirbinėjimu. 2011 metų vasario mėnesį EP patvirtinta direktyva reikalauja, kad ant ES parduodamų receptinių vaistų būtų dedami saugos ženklai, leidžiantys nustatyti gamintoją bei tiekėją.

 Pagal 2011 metų sausį EP patvirtintas taisykles ES piliečiai galės kitoje šalyje gauti tas sveikatos paslaugas , kurias gauti jie turi teisę jų valstybėje. Už paslaugas jiems bus kompensuojama suma, numatyta jų nacionalinėje sistemoje.