Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama šiandien yra, galima sakyti, gyvybinės svarbos, nes nuo jos dydžio ir investicijų kokybės priklauso, ar sugebėsime atsitiesti iš ekonomikos nuosmukio.
Ekonomikos gaivinimo finansines injekcijas šiuo metu naudoja daugelis recesijoje atsidūrusių šalių, tokių kaip JAV, Vokietija, Didžioji Britanija. Skirdamos milijardus verslui, vyriausybės stengiasi įpūsti gyvybės į savo šalių ūkius, padidinti sumenkusį vartojimą. Skaityti Visą Įrašą

1999-2009 metais Baltijos regionas buvo vienas sparčiausiai augančių visame pasaulyje. Vis tik 10 ar net 15 proc. siekiantis metinis bendrojo vidaus produkto augimas neapsiėjo be neigiamų priežasčių: išaugo infliacija, padaugėjo vadinamųjų „blogų” paskolų, žmonės ėmė nepamatuotai vartoti ar investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Praėjusiais metais prasidėjusi pasaulinė finansų krizė Lietuvą, Latviją ir Estiją iš planuoto „minkštojo“ nusileidimo režimo pastūmėjo į skaudų ir staigų ekonomikos nuopuolį šiemet. Skaityti Visą Įrašą

Šia tema buvo ir yra dažnai diskutuojama ir Seime, ir viešojoje erdvėje, tačiau progresinių mokesčių modelis Lietuvoje vis lieka neįgyvendintas. Kodėl? Pradžioje buvo argumentuojama, kad žmonėms „reikia duoti užsidirbt“, kad būtų paskatintas ekonomikos augimas… Vėliau, pradėjus eiti šia linkme, – priėmus sprendimą dėl neapmokestinamo minimumo, keitėsi valdžios ir progresinių mokesčių horizontas vėl liko nepasiektas. Skaityti Visą Įrašą

Šį kartą noriu pakalbėti apie Europos Parlamentą. Sakysite, skamba nuobodžiai. Na, o kodėl nuobodžiai? Kad ten kažką jie sprendžia, nieko nenusprendžia ginčijasi 700 žmonių, kaip įmanoma susitarti ir panašiai… Skaityti Visą Įrašą

Praėjusią savaitę Seime valdančiųjų taupymo kardas šienavo mokslą, kultūrą, miškus, neįgaliuosius ir visus dirbančiuosius. Būdami opozicijoje vos spėjome prašyti Prezidento veto, nes padrikai ir nuožmiai vykdomos reformos panašu vėl kartoją „naktinės“ mokesčių reformos klaidas. Skaityti Visą Įrašą