Naujienos

Vasario 15 d. Strasbūras. Šiandien Europos Parlamente vykusiose diskusijose dėl pasirengimo Europos vadovų tarybos susitikimui europarlamentaras Zigmantas Balčytis pareiškė, kad Europos Komisija turi prisiimti atsakomybę dėl Europos ekonomikos „įstrigimo“ recesijoje.

Kokius matote svarbiausius pokyčius Europos finansų sektoriaus priežiūroje pastaraisiais metais?

Rašyti komentarą apie Lietuvos planus didinti PVM nusprendžiau dėl dviejų priežasčių: pirmiausia, tai mane pasiekė sunerimusių žmonių iš Lietuvos reakcijos ir klausimai, kaip klostysis ekonominė situacija, jeigu bus nuspręsta padidinti šį mokestį. Kita priežastis susijusi su europiniu kontekstu. Šiuo metu vykstančioje plenarinėje sesijoje Briuselyje tapo akivaizdu, kad nei Europos Komisja, nei jokia kita ES institucija dar neturi sprendimo dabartinėms skolų ir euro valiutos krizės problemoms spręsti. Kaip klostysis situacija toliau, priklausys tik nuo dviejų didžiųjų ES valstybių. Tačiau akivaizdu, kad itin sudėtinga ekonominė situacija, vers valstybes nares vis labiau kliautis vien savo jėgomis.

Nors ši savaitė Europos akcijų biržose prasidėjo gana optimistiškai, ekonomistai ir ekonomikos apžvalgininkai įspėja, kad bendra ES valiuta gali žlugti dar iki šių metų Kalėdų.

Kas nedirba, tas neklysta, taip reikėtų vertinti Europos centrinio banko ataskaitą apie atsaką į ekonominę krizę. Joje banko ekspertai išskiria problemas, kurios kilo bandant centralizuotai spręsti krizės padarinius ir vėl išjudinti ekonomiką.

Dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė Europos pienininkai. Per pastaruosius metus žaliavinio pieno supirkimo kainos krito taip, kad šiandien daugelis ūkininkų priversti parduoti pieną pigiau nei jo savikaina.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama šiandien yra, galima sakyti, gyvybinės svarbos, nes nuo jos dydžio ir investicijų kokybės priklauso, ar sugebėsime atsitiesti iš ekonomikos nuosmukio.