Naujienos

Rašyti komentarą apie Lietuvos planus didinti PVM nusprendžiau dėl dviejų priežasčių: pirmiausia, tai mane pasiekė sunerimusių žmonių iš Lietuvos reakcijos ir klausimai, kaip klostysis ekonominė situacija, jeigu bus nuspręsta padidinti šį mokestį. Kita priežastis susijusi su europiniu kontekstu. Šiuo metu vykstančioje plenarinėje sesijoje Briuselyje tapo akivaizdu, kad nei Europos Komisja, nei jokia kita ES institucija dar neturi sprendimo dabartinėms skolų ir euro valiutos krizės problemoms spręsti. Kaip klostysis situacija toliau, priklausys tik nuo dviejų didžiųjų ES valstybių. Tačiau akivaizdu, kad itin sudėtinga ekonominė situacija, vers valstybes nares vis labiau kliautis vien savo jėgomis.

Šiandien, spalio 26 d., Europos Parlamento Strasbūro sesijoje vykusioje diskusijoje dėl ateinančių metų ES biudžeto europarlamentaras iš Lietuvos teigė, kad svarbu išlaikyti finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, užtikrinti teisingą žemės ūkio finansavimą, o svarbiausiu tikslu EP narys laiko efektyvumo didinimą naudojant ES lėšas.

Naujame ilgalaikiame ES 2020 biudžeto projekte, lyginant su dabar galiojančia tvarka, atsirado vienas svarbus pokytis, kuris tarsi praslydo pro pagrindinius naujos finansinės perspektyvos akcentus. Šiame dokumente numatoma, kad ES parama valstybei narei bus siejama su jos Bendro nacionalinio produkto (BNP) dydžiu ir negalės viršyti 2,5 proc. šalies BNP.

Rugsėjo 27 d. Briuselyje vykusiame Europos socialistų ir demokraų frakcijos posėdyje europarlamentaras Z. Balčytis ragino nepalaikyti Europos Tarybos siūlymo 800 mln. eurų mažinti ES žemės ūkio biudžeto 2012 m.

Praėjusią savaitę Europos Parlamento specialusis komitetas, skirtas naujos daugiametės finansinės perspektyvos 2014-2020 m. planavimui, pristatė savo pranešimą, kuriame pateikiami diskusijose ir darbo grupėse agreguoti Europos Parlamento narių siūlymai. Juose jau galima įžvelgti naujojo ilgalaikio ES biudžeto akcentus, nuo kurių didele dalimi priklausys, kaip bus finansuojamos atskiros ES politikos sritys.

Nuo 1984 m. galiojanti Didžiosios Britanijos išlyga į ES biudžetą mokėti mažiau, dėl kurios britai sutaupo, o Europa netenka nuo 3 iki 6 milijardų eurų per metus, gali tapti derybinių Londono įrankiu ženkliai mažinti ES biudžeto išlaidas.

Situacija, kuri susiklostė derantis dėl 2011 m. ES biudžeto signalizuoja, kad po Lisabonos sutarties įsigaliojimo institucinių kompromisų reikės ieškot dažniau. Todėl viena iš artimiausių mūsų laukiančių užduočių yra ES institucinio bendradarbiavimo pertvarka, kuria būtų nustatyta, kaip įtraukti Europos Parlamentą į derybas visais svarbiais ES politikos klausimais, kaip pavyzdžiui biudžeto ar finansinės perspektyvos planavimas.

Pastaruoju metu Europos Komisijai ir Europos Parlamentui niekaip nepavyksta rasti sutarimo dėl Europos Sąjungos biudžeto, kuris formuojamas dešimties metų perspektyvai. Kodėl dvi institucijos neranda kompromiso ir įklimpo į sunkias derybas? Kaip pažymi europarlamentaras Zigmantas Balčytis, diskusijos ir pokyčiai, kurie dabar vyksta, yra susiję su Lisabonos sutarties įsigaliojimu ir Europos Parlamento bandymu įtvirtinti didesnes jam priskirtas galias.

Europos Parlamento Strasbūro sesijoje, svarstant 2007-2013 m. ES daugiametę ES finansinę perspektyvą, europarlamentaras Zigmantas Balčytis akcentavo, kad Europos Sąjungos finansų planavime trūksta lankstumo, o biudžetinius prioritetus būtina peržiūrėti.

2010 metai vadinami lūžio, išėjimo iš krizės, iššūkių metais. Aišku viena – ar mes sugebėsime įveikti Lietuvoje ypač aštrius ekonominius ir socialinius sunkumus, daugiausiai priklausys nuo mūsų pačių sugebėjimų ir nusiteikimo. Šiame straipsnyje apžvelgiami 2010 metų Europos institucijų darbotvarkės akcentai bei išskiriamos strateginės Lietuvos galimybės pasinaudoti ES investicijomis.