Europos Komisijos (EK) paskelbti skaičiai verčia sunerimti - senų atominių elektrinių uždarymui planuota parama bus mažinama daugiau nei 3 kartus. Lietuvos pareigūnai ramina gyventojus, kad toks pareiškimas yra dar tik derybų pradžia, tačiau kuomet startinė derybų pozicija yra tokia silpna, sunku tikėtis, kad bus atstatyta visa Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbams reikalinga suma.
Kas kaltas dėl sumažėjusios paramos?
Europos Sąjunga (ES) ir atskiros jos valstybės ekonomine prasme šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus: slegia dideli įsiskolinimai, nerandama būdų, kaip išgelbėti bendrą ES valiutą, ūkio augimas lėtėja ir grasina ilgalaike ekonomine recesija.
Akivaizdu, kad sunki ekonominė situacija ir lėšų karpymas daugelyje sričių bus naudojamas kaip pagrindinis EK argumentas artėjančiose derybose. Žvelgiant iš Lietuvos pusės ši aplinkybė yra praktiškai nekontroliuojama, savotiška force majeure, kurios išvengti mes neturėjome jokių galimybių.
Deja, tai ne vienintelis svarbus argumentas, kodėl EK pareigūnai pasirinko poziciją siekti mažinti paramą senųjų sovietinių atominių elektrinių uždarymui. Pirmuosius elektrinių uždarymo darbus lydėjo neefektyvaus lėšų panaudojimo skandalai, todėl natūralu, kad ši informacija pasiekė ir paveikė atsakingus EK pareigūnus. Šia negarbinga praktika susigadinome savo reputaciją ir patys paskatinome EK ieškoti taupymo būdų: geriau skirti mažiau ir susitaikyti su ilgesniu uždarymo procesu, nei „deginti“ milžiniškas sumas labai brangiems konsultantams bei kitiems abejotiniems sandoriams.
Vienoje valtyje
Atominė elektrinė nėra paprastas statinys. Kalbame apie precedento neturinčius darbus – juk reikia demontuoti vieną didžiausių pasaulyje atominių reaktorių. Lietuva neturi nei pakankamai technologinių žinių, nei juo labiau finansinių pajėgumų įvykdyti tokio dydžio projektą.
Šis aspektas buvo nagrinėjamas Lietuvos stojimo į ES derybų metu, tuomet buvo aiškiai užfiksuota, kad Lietuva nėra pajėgi viena pati uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Europos Sąjunga teisiškai įsipareigojo padėti uždaryti šį energetikos gigantą, pasirašydama ketvirtą Lietuvos stojimo į ES priedą. Tai yra svarbus argumentas, rodantis, kad tokio masto paramos mažinimas, koks yra numatytas dabar, gali būti traktuojamas kaip stojimo į ES sutarties pažeidimas.
Tačiau be teisinių yra ir dar svarbesnis argumentas, kurį turi Lietuva bei tą pačią problemą sprendžiančios Bulgarija ir Slovakija – tai branduolinė sauga. Sustabdžius atominę elektrinę, bet jos neišmontavus, ji kelia tokią pat grėsmę kaip ir veikiantis objektas. Kokius siaubingus taršos padarinius gali sukelti radiacija, mums neseniai priminė įvykiai Japonijoje, todėl ES pro pirštus žiūrėti į senų elektrinių uždarymo darbus paprasčiausiai negali. Suprasdami šios problemos svarbą, mes turime pradėti labai garsiai ir ne vien Lietuvoje kalbėti apie tai, kad IAE uždarymas yra ne tik Baltijos, bet ir Skandinavijos bei kitų mūsų regiono šalių branduolinio saugumo klausimas.
Šiam klausimui iškelti gali būti panaudotas ir tarptautinės branduolinės saugos agentūros TATENA įtraukimas į senosios atominės elektrinės uždarymo procesą. Jei dėl lėšų trūkumo visus darbus teks žymiai prailginti, reikia inicijuoti šios įtakingos tarptautinės reguliuotojos IAE uždarymo proceso įvertinimą. Seimo nutarimas šiuo klausimu yra sveikintinas žingsnis, tačiau tarptautinių nepriklausomų organizacijų išvados gali tapti sunkiai atremiamu argumentu laukiančiose derybose su EK.
Nepaisant visų mūsų argumentų, būsimos derybos bus vienareikšmiškai sudėtingos. Nerimą kelią tai, kad Lietuvos energetikos pareigūnų pajėgos yra negausios ir vykdant naujos atominės elektrinės projekto vystymo darbus dažnai nepakanka dėmesio senosios elektrinės uždarymo darbams. Reikia tikėtis, kad naujai paskirtam IAE uždarymo derybininkui ir Lietuvos Vyriausybei pavyks tinkamai atskleisti klausimo jautrumą atsakingiems ES pareigūnams bei pasiekti Lietuvai priimtiną derybų rezultatą. Jeigu to padaryti nepavyktų, atsakomybę dėl branduolinio saugumo rizikos padidėjimo turėtų prisiimti ne Lietuva, o Europos Komisija ar visa Europos Sąjunga bendrai.
