Šį pirmadienį, liepos  5 d., Peticijų komitetas pristatė metinę veiklos ataskaitą, kuri atskleidė tendencijas, vyraujančias ES piliečiams ar jų grupėms kreipiantis į Europos Parlamentą.

Kaip žinome, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kiekvienas ES pilietis, taip pat kiekvienas valstybėje narėje buveinę turintis fizinis arba juridinis asmuo turi teisę individualiai arba kartu su kitais piliečiais ar asmenimis pateikti EP peticiją bet kokiu reikalu, priklausančiu Sąjungos veiklos sritims.

2009 m. EP gavo 1924 peticijas ( palyginus su 2008 m. pateiktomis 1849). 46 proc. peticijų buvo paskelbta nepriimtinomis. Iš 688 priimtinų peticijų, 655 buvo persiųstos Komisijai ir paprašyta informacijos. EK išsiuntė apie 300 pranešimų, susijusių su užregistruotomis peticijomis. 33 peticijos persiųstos kitoms institucijoms.

Pagrindinės peticijose nagrinėjamos temos, susijusios su aplinkos apsauga, pagrindinėmis teisėmis, teisingumu ir vidaus rinka.

Pagal pilietybę – vokiečiai yra aktyviausi peticijų teikėjai, juos seka ispanai ir italai, toliau Rumunijos, Lenkijos ir Didžiosios Britanijos piliečiai. Pasyviausi – Čekijos, Estijos ir Liuksemburgo piliečiai.

Lietuva  pateikė 14 peticijų, iš kurių 7 priimtos ir 7 nepriimtos. Palyginti su 2008 m. rezultatai pagerėjo, nes tada buvo pateiktos 7 peticijos, iš kurių 2 priimtos ir 5 nepriimtos.

Dažniausiai piliečių peticijos pripažintos nepriimtinomis, nes painiojamos ES institucijų kompetencijų sritys. Ši problema susijusi su bendru žmonių informuotumo lygių apie Europos Sąjungos sąranga ir jos institucijų kompetencijas. Todėl, mano manymu, Europa turėtų spręsti, kaip žmones geriau informuoti ne tik apie peticijų teikimą, bet apskritai apie ES sandarą ir veiklos principus.